Mintis

Kai kas nors tau išgelbės gyvybę, - man dar sakė tėvas, - niekados nedėkok. Neperdėk savo dėkingumo. Nes tasai, kurs tave išgelbėjo, jei laukia tavo dėkingumo, yra niekingas, nes ką jis mano padaręs? Pasitarnavęs tau? Tuomet, kai jis pasitarnavo Dievui tave išgelbėdamas, jei esi šio to vertas. O tu, jei per stipriai išreikši savo dėkingumą, tai dėl to, kad tau stinga iš karto ir kuklumo, ir orumo. Nes svarbiausias dalykas, kurį jis išgelbėjo, visai ne tavo nereikšminga asmeninė laimė, bet kūrinys, kurį kuriant tu bendradarbiauji, kuris remiasi ir į tave. Ir kadangi jis susijęs su tuo kūriniu, tu neprivalai jam dėkoti. Padėka jam – jo paties triūsas gelbstint tave. Čia slypi jo prisidėjimas prie kūrinio.
Tau stinga ir orumo, jei pasiduodi vulgariausiems jo jausmams. Ir pataikauji netikusiems motyvams tapdamas jo vergu. Nes jei jis būtų kilnus, atsisakytų tavo dėkingumo.

Mintis tau iš Citadelė (autorius Antuanas de Sent-Egziuperi).


Mintis Tau iš visų minčių sąrašo (871).
Mintis Tau iš Antuanas de Sent-Egziuperi minčių (48).
Mintis Tau iš Citadelė (28).